You are here

Žodynas

Europos švietimo ir mokymo politikos terminija

Kuo skiriasi „gebėjimų spraga“, „gebėjimų poreikis“ ir „gebėjimų trūkumas“? Ar „per žema kvalifikacija“, „nepakankamas išsilavinimas“ ir „nepakankami gebėjimai“ yra sinonimai? Ką reiškia „žalieji gebėjimai“?

Šiame daugiakalbiame glosarijuje pateikiama 130 svarbiausių Europos švietimo ir mokymo politikos terminų ir jų apibrėžtys. Tai išplėsta ir atnaujinta leidinių „Europos švietimo ir mokymo politikos terminija“ (2008 m.) ir „Profesinio mokymo politikos terminija“ (2004 m.) versija. Glosarijuje atsižvelgiama į naujus Europos Sąjungos politikos prioritetus, visų pirma gebėjimų ir kompetencijos poreikių analizės srityje.

Naujos apibrėžtys buvo rengiamos drauge su Europos profesinio mokymo plėtros centro „Cedefop“ Mokslinių tyrimų ir politikos analizės skyriaus ekspertais.

Tikimės, kad šis glosarijus padės bendradarbiauti Europos švietimo ir mokymo sričių suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma politikos rengėjams.

Parsisiųskite glosarijų PDF formatu.

Šaltiniai

A | B | D | E | F | G | I | J | K | M | N | O | P | R | Š | T | U | V | Ž
  • abipusis profesinių kvalifikacijų pripažinimas

    Apibrėžtis : 

    Kvalifikacijos (pažymėjimų, diplomų arba titulų), suteiktų kitoje šalyje ar organizacijoje, pripažinimas vienoje ar keliose šalyse ar organizacijose.

    Pastaba: 

    abipusis pripažinimas gali būti dvišalis (tarp dviejų šalių arba organizacijų) arba daugiašalis (pavyzdžiui, Europos Sąjungoje arba tarp to paties sektoriaus bendrovių).

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • atvirasis mokymasis

    Apibrėžtis : 

    Mokymasis, kuriuo besimokančiam asmeniui suteikiamas tam tikras lankstumas rinktis mokymosi temas, vietą, tempą ir (arba) metodą.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • baziniai gebėjimai

    Apibrėžtis : 

    Gyventi šiuolaikinėje visuomenėje reikalingi gebėjimai, pavyzdžiui, gebėjimas klausyti, kalbėti, skaityti, rašyti ir skaičiuoti.

    Pastaba: 

    baziniai gebėjimai drauge su naujaisiais baziniais gebėjimais sudaro svarbiausius gebėjimus.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • baziniai naudojimosi informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) gebėjimai

    Apibrėžtis : 

    Gebėjimai, reikalingi norint veiksmingai naudotis svarbiausiomis informacinių ir ryšių technologijų funkcijomis ieškant informacijos, ją vertinant, saugant, rengiant ir pristatant bei ja keičiantis, taip pat bendraujant ir dalyvaujant bendradarbiavimo tinkluose internete.

    Pastaba: 

    pagrindiniai IRT gebėjimai laikomi svarbiausių gebėjimų (kompetencijų) dalimi.

    Šaltinis: 
    Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, 2006 m.; Cedefop, 2012 m.
  • besiformuojantys / nauji gebėjimai

    Apibrėžtis : 

    Gebėjimai, kurių vis dažniau reikalaujama dabartinėse ar naujose profesijose.

    Pastaba: 

    norint užkirsti kelią gebėjimų spragoms ir trūkumui, didinti piliečių galimybes įsidarbinti ir patenkinti ekonomikos reikalavimus, labai svarbu nustatyti, kokių besiformuojančių / naujų gebėjimų prireiks.

    Šaltinis: 
    Cedefop.
  • besimokanti bendruomenė

    Apibrėžtis : 

    Bendruomenė, kuri, plėtodama veiksmingą vietos lygmens visų bendruomenės sektorių partnerystę, skatina mokymosi kultūrą, remia pavienius asmenis ir organizacijas bei motyvuoja juos mokytis.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.
  • besimokanti organizacija

    Apibrėžtis : 

    Organizacija, kuri skatina mokymąsi ir kurioje asmenys gali mokytis ir tobulėti darbo aplinkoje, gaudami asmeninės naudos, teikdami naudos vienas kitam ir visai organizacijai, o jų pastangos yra viešinamos ir pripažįstamos.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.
  • besimokantis regionas

    Apibrėžtis : 

    Regionas, kuriame suinteresuotieji subjektai bendradarbiauja, kad patenkintų vietos mokymosi poreikius ir pasidalytų ištekliais bendrų sprendimų įgyvendinimo tikslais.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • darbas

    Apibrėžtis : 

    Asmens vykdomų arba vykdytinų užduočių ir pareigų darbdaviui arba sau, jei dirbama savarankiškai, rinkinys.

    Šaltinis: 
    TDO, 2008 m.
  • darbu grindžiamas mokymasis

    Apibrėžtis : 

    Žinių ir gebėjimų įgijimas darbo vietoje (pakaitinis mokymasis) arba profesinio mokymo įstaigoje atliekant profesines užduotis ir jas apgalvojant.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2011 m.
  • e. mokymasis

    Apibrėžtis : 

    Informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) grindžiamas mokymasis.

    Pastaba: 
    • e. mokymasis neapsiriboja skaitmeniniu raštingumu (IRT gebėjimų įgijimu). Jis gali apimti įvairių formatų ir hibridinius metodus naudojantis programine įranga, internetu, CD-ROM, internetinėmis mokymo priemonėmis ir bet kokiomis kitomis elektroninėmis ar sąveikiosiomis priemonėmis;
    • e. mokymasis gali būti naudojamas kaip nuotolinio švietimo ir mokymo priemonė, tačiau taip pat gali papildyti tiesioginį mokymąsi.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008.
  • educația adulților

    Apibrėžtis : 

    Educație generală sau profesională pentru adulți urmând după educația și formarea inițială, cu scop profesional și/sau personal, și care are ca obiective:

    • oferirea de programe educaționale generale pentru adulți, în domenii de interes pentru aceștia (de exemplu, în universități deschise);
    • oferirea de programe de învățare compensatoare pentru competențe de bază pe care o persoană nu le-a putut dobândi mai devreme în educația și formarea inițială (cum ar fi alfabetizarea și competențele numerice), permițând astfel:
    • accesul la calificări care, din diverse motive, nu au fost dobândite în sistemul de educație și formare profesională inițială;
    • dobândirea, perfecționarea și actualizarea cunoștințelor, competențelor și abilităților într-un domeniu specific: aceasta este educaţia şi formarea continuă.
    Pastaba: 

    termenul „educația adulților” este apropiat de, dar nu sinonim cu „educația și formarea continuă”.

    Šaltinis: 
    adaptare după European Training Foundation, 1997; Cedefop, 2004.
  • Europass

    Apibrėžtis : 

    Penkių dokumentų rinkinys, padedantis piliečiams geriau pristatyti savo gebėjimus ir kvalifikaciją kreipiantis dėl darbo ar studijų Europoje.

    • Europass CV ir Europass kalbų pažymėjimą piliečiai pildo patys;
    • kiti trys dokumentai gali būti išduodami piliečiams, įgijusiems judumo patirties kitoje Europos šalyje (Europass mobilumo dokumentas) arba baigusiems oficialią profesinio švietimo ir mokymo programą (Pažymėjimo priedėlis) arba aukštojo mokslo programą (Diplomo priedėlis).
    Pastaba: 

    Europass prisideda prie adekvataus mokymosi rezultatų, gautų formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu, įvertinimo.

    Šaltinis: 
    Cedefop.
  • europinis valdymas

    Apibrėžtis : 

    Taisyklės, procesai ir elgsena, įgyvendinami vykdant įgaliojimus Europos lygmeniu.

    Pastaba: 
    • valdymu turi būti užtikrinama, kad viešieji ištekliai būtų naudojami veiksmingai, problemos sprendžiamos efektyviai ir būtų atsižvelgiama į svarbiausius visuomenės poreikius;
    • efektyvus valdymas priklauso nuo visuomenės dalyvavimo, atskaitomybės, skaidrumo, veiksmingumo ir darnumo.
    Šaltinis: 
    pagal Eurovoc thesaurus, 2005 m.
  • Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS)

    Apibrėžtis : 

    Aukštojo mokslo programos aprašymo sistema, pagal kurią už kiekvieną sudedamąją dalį (modulius, kursus, mokomąją praktiką, baigiamąjį darbą ir t. t.) suteikiami kreditai ir kuria siekiama:

     

    • padėti tiek vietos, tiek užsienio studentams suprasti ir palyginti studijų programas;
    • skatinti studentų judumą ir mokymosi rezultatų patvirtinimą;
    • padėti universitetams organizuoti ir persvarstyti savo studijų programas.
    Pastaba: 

    ECTS yra grindžiama studentų darbo krūviu, būtinu programos tikslams pasiekti ir išreikštu gautinais mokymosi rezultatais. Dieninių studijų studento programos darbo krūvis Europoje paprastai yra maždaug 1 500–1 800 valandų per metus, o vienas kreditas atitinka 25–30 darbo valandų. Asmenys, kurie gali pademonstruoti panašius mokymosi rezultatus, gautus kitokiais mokymosi būdais, gali kreiptis į kvalifikaciją suteikiančias institucijas, kad šios pripažintų rezultatus ir suteiktų kreditus.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m., pagal Europos Komisiją, 2004 m.
  • Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara (EKS)

    Apibrėžtis : 

    Orientacinė priemonė nacionalinių, tarptautinių ar sektorinių kvalifikacijų sistemų kvalifikacijų lygmenims aprašyti ir palyginti.

    Pastaba: 
    • pagrindinės EKS sudedamosios dalys – aštuoni atskaitos lygmenys, kurie apibūdinami pagal mokymosi rezultatus (žinių, gebėjimų ir (arba) kompetencijų derinį) ir savanoriško bendradarbiavimo mechanizmus bei principus;
    • aštuoni lygmenys apima visą kvalifikacijų rinkinį – nuo bazinių žinių, gebėjimų ir kompetencijos iki aukščiausio lygio akademinės, specialistų ir profesinio mokymo kvalifikacijos;
    • EKS – kvalifikacijų sistemų palyginimo priemonė.
    Šaltinis: 
    pagal Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą, 2008 m.
  • Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema (EQAVET)

    Apibrėžtis : 

    Orientacinė sistema, padedanti ES valstybėms narėms ir kitoms dalyvaujančioms šalims plėtoti, gerinti, valdyti ir vertinti savo pačių profesinio švietimo ir mokymo sistemų kokybę.

    Pastaba: 

    sistemos metodika yra grindžiama:

    • keturių etapų (planavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir peržiūros) ciklu, nustatytu profesinio švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams ir (arba) sistemoms;
    • kiekvieno etapo kokybės kriterijais ir orientaciniais aprašais;
    • bendrais  tikslų, metodų, procedūrų ir mokymosi rezultatų vertinimo rodikliais; kai kurie rodikliai grindžiami statistiniais duomenimis, kiti yra kokybinio pobūdžio.
    Šaltinis: 
    Cedefop, pagal Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą, 2009(b).
  • Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET)

    Apibrėžtis : 

    Techninė asmens mokymosi rezultatų perdavimo, patvirtinimo ir (prireikus) kaupimo sistema kvalifikacijai gauti. ECVET priemones ir metodologiją sudaro kvalifikacijų aprašas, kuriame nurodomi mokymosi rezultatų vienetai ir už juos skiriami taškai, perkėlimo ir kaupimo procesai bei papildomi dokumentai, kaip antai mokymosi susitarimas, studijų išrašai ir ECVET vartotojo vadovai.

    Pastaba: 

    Sia sistema siekiama paskatinti:

    • besimokančių asmenų judumą;
    • skirtingose šalyse (formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu) gautų mokymosi rezultatų kaupimą, perkėlimą ir patvirtinimą;
    • mokymąsi visą gyvenimą;
    • kvalifikacijų skaidrumą;
    • Europos profesinio švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą.  

    ECVET yra grindžiama kvalifikacijos aprašu pagal mokymosi rezultatus (žinias, įgūdžius ir (arba) gebėjimus), suskirstytus į perkeliamus ir kaupiamus mokymosi vienetus, už kuriuos skiriami kreditai ir kurie registruojami asmens mokymosi rezultatų išraše.

    Šaltinis: 
    Cedefop; Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, 2009a.
  • formalus mokymasis

    Apibrėžtis : 

    Mokymasis, vykstantis organizuotoje ir struktūrizuotoje aplinkoje (pavyzdžiui, švietimo įstaigoje arba darbovietėje) ir yra aiškiai išreikštas kaip mokymasis (pagal tikslus, laiko ir išteklių paskirstymą). Formalusis mokymasis vyksta besimokančio asmens iniciatyva. Toliau paprastai seka sertifikavimo procedūra.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • galimybė mokytis

    Apibrėžtis : 

    Sąlygos, aplinkybės arba reikalavimai (pavyzdžiui, kvalifikacija, išsilavinimo lygis, kompetencijos, darbo patirtis), kuriais vadovaujantis suteikiama galimybė mokytis švietimo įstaigose arba pagal jų programas.

    Šaltinis: 
    Unesco, 1995
  • gebėjimas / įgūdis

    Apibrėžtis : 

    Pajėgumas taikyti teorines ir praktines žinias užduotims vykdyti ir problemoms spręsti.

    Šaltinis: 
    Cedefop; Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, 2008 m.
  • gebėjimų neatitiktis

    Apibrėžtis : 

    Disbalansas, kai turimų gebėjimų lygis ir tipas neatitinka darbo rinkos reikmių.

    Pastaba: 
    • gebėjimų neatitiktis gali reikšti žinių, įgūdžių ir kompetencijos perteklių ar trūkumą;
    • gebėjimų neatitiktį galima analizuoti įvairiais lygmenimis (asmens, įmonės, sektoriaus, ekonomikos);
    • ekspertai išskiria vertikalią neatitiktį (išsilavinimo ir (arba) gebėjimų lygis yra aukštesnis arba žemesnis, nei reikalaujama) ir horizontalią neatitiktį (išsilavinimo ir (arba) gebėjimų lygis atitinka darbo vietos reikalavimus, tačiau tų reikalavimų neatitinka jų tipas).
    Šaltinis: 
    Cedefop.
  • gebėjimų patikrinimas

    Apibrėžtis : 

    Asmens žinių, įgūdžių ir gebėjimų, įskaitant jo pajėgumą ir motyvaciją susidaryti karjeros planą ir (arba) profesinio persikvalifikavimo arba mokymosi planą, analizė.

    Pastaba: 

    gebėjimų patikrinimu siekiama padėti žmonėms:

    • analizuoti karjeros aplinką;
    • įvertinti savo padėtį darbo rinkoje;
    • pasirengti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimui;
    • planuoti karjerą.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.; pagal Code du travail français, 2003 m.
  • gebėjimų poreikiai

    Apibrėžtis : 

    Tam tikro tipo žinių ir gebėjimų paklausa darbo rinkoje (bendra paklausa šalyje ar regione, ekonomikos sektoriuje ir t. t.).

    Pastaba: 
    • gebėjimų poreikių analize (gebėjimų poreikių nustatymu) siekiama išsiaiškinti gebėjimų spragas ir trūkumą, prognozuoti gebėjimų poreikius ir įvertinti kvalifikacijos sistemų (švietimo ir mokymo sistemų, finansavimo programų ir t. t.) pajėgumą tenkinti ekonomikos reikmes;
    • gebėjimų poreikių prognozavimas – procesas, kurio metu nustatomi gebėjimai, kurių ekonomikai reikės trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;
    • prognozuojant poreikius vertinama trumpojo, vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio gebėjimų paklausa (siūlomos darbo vietos) ir (arba) gebėjimų pasiūla (darbuotojai).
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2010 m.
  • gebėjimų spraga

    Apibrėžtis : 

    Padėtis, kai asmens gebėjimai yra nepakankami darbui tinkamai atlikti.

    Pastaba: 
    • gebėjimų spragas galima analizuoti asmens lygmeniu (atliekant gebėjimų patikrinimą), bendrovės ar sektoriaus lygmeniu arba regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;
    • gebėjimų spragos gali būti susijusios su nepakankama kvalifikacija; taip pat gali būti, kad darbuotojo kvalifikacija yra pakankama, tačiau jam trūksta tam tikrų (pavyzdžiui, vadovavimo) gebėjimų arba patirties, kad užduotis ar darbą galėtų atlikti tinkamai.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2010 m.
  • Gebėjimų trūkumas

    Apibrėžtis : 

    Padėtis, kai gebėjimų pasiūlos (gebėjimų ir žmonių darbo rinkoje) nepakanka darbo rinkos reikalavimams patenkinti.

    Pastaba: 

    gebėjimų trūkumas gali būti bet kurio kvalifikacijos lygmens; jį gali lemti tokie veiksniai:

    • nepakankama švietimo ir mokymo pasiūla;
    • geografinis pasiūlos disbalansas;
    • ekonomikos struktūros pokyčiai;
    • nepakankamas tam tikrų profesijų patrauklumas (sudėtingos darbo sąlygos, menkas atlygis, nepakankamas socialinis pripažinimas).
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2010 m.
  • įdarbinimas pagal gebėjimus

    Apibrėžtis : 

    Pagalbos asmeniui rasti jo gebėjimus atitinkančią darbo vietą procesas.

    Pastaba: 
    • šią veiklą gali vykdyti (viešos ar privačios) užimtumo tarnybos ar švietimo institucijos;
    • pagalba apima tokią veiklą kaip CV rengimas, pasirengimas pokalbiui dėl darbo, gebėjimų patikrinimas, orientavimas ir konsultavimas.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2011 m.
  • individuali mokymosi sąskaita

    Apibrėžtis : 

    Viešų paskatų sistema, skatinanti suaugusiuosius (pavyzdžiui, tuos, kurie nesimoko pagal valstybės finansuojamas švietimo ir mokymo programas) mokytis.

    Pastaba: 

    tokiomis mokymosi sąskaitomis, teikiant paramą pinigais arba laiku, kuriuos besimokantys asmenys gali panaudoti pasirinktose institucijose, siekiama padidinti dalyvavimą profesinio ar asmeninio tobulėjimo programose.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • informacinės ir ryšių technologijos (IRT)

    Apibrėžtis : 

    Informacijos įvedimo, saugojimo, paieškos, tvarkymo, siuntimo ir skleidimo technologijos.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.
  • ISCED 0 lygmuo. Ikimokyklinis ugdymas

    Apibrėžtis : 

    Programos, parengtos remiantis holistiniu principu, skirtos vaikų ankstyvajam kognityviniam, fiziniam, socialiniam ir emociniam vystymuisi paremti ir vaikams supažindinti su organizuotu mokymu ne šeimoje.

    Pastaba: 

    SCED 0 lygmens programos pasaulyje vadinamos įvairiai, pavyzdžiui, ankstyvojo ugdymo, lopšelio- darželio, priešmokyklinio ugdymo, ikimokyklinio ugdymo ir pan. Lietuvoje yra du ikimokyklinio ugdymo etapai: ankstyvasis ugdymas ir priešmokyklinis ugdymas.

    Šaltinis: 
    pagal Unesco, 2011 m.
  • ISCED 1 lygmuo. Pradinis ugdymas

    Apibrėžtis : 

    Programos, kuriomis ugdomi besimokančių asmenų skaitymo, rašymo ir matematikos gebėjimai (t. y. raštingumas bei gebėjimas skaičiuoti) ir kuriamas tvirtas pagrindas mokymuisi bei svarbiausių žinių, asmeninio ir socialinio vystymosi aspektų supratimui; taip pat asmuo rengiamas pagrindinio ugdymo etapui.

    Pastaba: 

    ISCED 1 lygmens programos pasaulyje vadinamos įvairiai, pavyzdžiui, pradinio švietimo, pradžios mokyklos, bazinio ugdymo ir pan. (pirmas etapas / žemesnės klasės, jei švietimo sistema turi vieną programą, apimančią ISCED 1 ir 2 lygmenis).

    Šaltinis: 
    pagal Unesco, 2011 m.
  • ISCED 2 lygmuo. Pagrindinis ugdymas

    Apibrėžtis : 

    Programos, grindžiamos ISCED 1 lygmens mokymosi rezultatais. Paprastai šio etapo tikslas – pakloti pamatus mokymuisi visą gyvenimą ir žmogaus raidai, kuriais remdamosi švietimo sistemos gali sistemingai plėtoti tolesnio mokymosi galimybes. Kai kuriose švietimo sistemose ISCED 2 lygmenyje jau siūlomos profesinio mokymo programos, kad besimokantys asmenys įgytų profesinei / darbinei veiklai svarbių gebėjimų.

    Pastaba: 

    ISCED 2 lygmens programos pasaulyje vadinamos įvairiai, pavyzdžiui, vidurinės mokyklos (pirmas etapas / žemesnės klasės, jei švietimo sistema turi vieną programą, apimančią ISCED 2 ir 3 lygmenis), žemesniosios vidurinės mokyklos, pagrindinio ugdymo ir pan.

    Šaltinis: 
    pagal Unesco, 2011 m.
  • ISCED 3 lygmuo. Vidurinis ugdymas

    Apibrėžtis : 

    Programos, kuriomis siekiama užbaigti vidurinį ugdymą ir parengti asmenį aukštajam mokslui arba išugdyti darbinei veiklai svarbius gebėjimus, arba siekiama abiejų šių tikslų.

    Pastaba: 

    ISCED 3 lygmens programos pasaulyje vadinamos įvairiai, pavyzdžiui, vidurinės mokyklos (antras etapas / aukštesnės klasės), aukštesniosios vidurinės mokyklos, gimnazijos ir pan.

    Šaltinis: 
    pagal Unesco, 2011 m.
  • ISCED 4 lygmuo. Profesinis vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų mokymas

    Apibrėžtis : 

    Programos, kuriomis siekiama ISCED 3 lygmens programą užbaigusiam asmeniui suteikti ne tretinį išsilavinimą, kurį įgijęs jis galėtų patekti į aukštąsias mokyklas arba įsidarbinti, kai ISCED 3 lygmens kvalifikacija tokios galimybės nesuteikia.

    Pastaba: 

    ISCED 4 lygmens programos pasaulyje vadinamos įvairiai, pavyzdžiui, techninių studijų, pirminio profesinio mokymo, pasirengimo darbui ir pan.

    Šaltinis: 
    pagal Unesco, 2011 m.
  • ISCED 5 lygmuo. Trumposios studijos (pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus nenustatytas švietimo programų lygmuo)

    Apibrėžtis : 

    Programos, kurių dalyviams suteikiama specialybės žinių, įgūdžių ir gebėjimų. Paprastai tokios programos grindžiamos praktiniais dalykais, jos orientuotos į tam tikrą profesiją ir padeda besimokantiems asmenims pasirengti patekti į darbo rinką. Tačiau baigus šias programas galima pradėti studijuoti pagal aukštojo mokslo programas.

    Pastaba: 

    ISCED 5 lygmens programos pasaulyje vadinamos įvairiai, pavyzdžiui, meistriškumo, (aukštesniojo) techninio švietimo, bendruomenės koledžo, techninio arba aukštesniojo profesinio mokymo, bac + 2 ir pan.

    Šaltinis: 
    pagal Unesco, 2011 m.
  • ISCED 6 lygmuo. Bakalauro ir profesinio bakalauro studijos

    Apibrėžtis : 

    Programos, kurių dalyviams suteikiama pirminių akademinių ir (arba) profesinių žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kurias baigus suteikiamas pirmas laipsnis arba lygiavertė kvalifikacija. Šio lygmens programos paprastai būna teorinės, tačiau gali turėti ir praktinių elementų ir yra grindžiamos naujausiais moksliniais tyrimais ir (arba) geriausia profesine praktika.

    Pastaba: 

    ISCED 6 lygmens programos pasaulyje vadinamos įvairiai, pavyzdžiui, bakalauro, licenciato, pirmojo ciklo ir pan.

    Šaltinis: 
    pagal Unesco, 2011 m.
  • ISCED 7 lygmuo. Magistrantūros studijos

    Apibrėžtis : 

    Programos, kurių dalyviai įgyja pažangių akademinių ir (arba) profesinių žinių, gebėjimų ir kompetencijų ir kurias baigus suteikiamas antras laipsnis arba lygiavertė kvalifikacija. Šio lygmens programoms būdingas mokslinių tyrimų elementas, tačiau jas baigus daktaro kvalifikacija nėra suteikiama.

    Pastaba: 

    ISCED 7 lygmens programos pasaulyje vadinamos įvairiai, pavyzdžiui, magistro, magistrantūros ir pan.

    Šaltinis: 
    pagal Unesco, 2011 m.
  • ISCED 8 lygmuo. Doktorantūra

    Apibrėžtis : 

    Programos, suteikiančios teisę įgyti aukštesnio lygio mokslinių tyrimų kvalifikaciją. Šio ISCED lygmens programos yra skirtos aukšto lygio studijoms ir originaliems moksliniams tyrimams atlikti; tokias programas paprastai siūlo tik į mokslinius tyrimus orientuotos aukštojo mokslo institucijos, pavyzdžiui, universitetai. Doktorantūros programos gali būti tiek akademinės, tiek profesinės.

    Pastaba: 

    ISCED 8 lygmens programos pasaulyje vadinamos įvairiai, pavyzdžiui, PhD, DPhil, D.Lit, D.Sc, LL.D, mokslo ir meno daktaro ir pan.

    Šaltinis: 
    pagal Unesco, 2011 m.
  • įsidarbinamumas

    Apibrėžtis : 

    Veiksnių, padedančių asmenims daryti pažangą ieškant darbo ir įsidarbinant, likti darbo rinkoje ir daryti karjerą, derinys.

    Pastaba: 

    asmens galimybės įsidarbinti priklauso nuo

    • asmeninių savybių (įskaitant žinių ir gebėjimų adekvatumą);
    • to, kaip šios asmeninės savybės pateikiamos darbo rinkoje;
    • aplinkos ir socialinio konteksto (paskatų ir galimybių atnaujinti bei įteisinti žinias ir gebėjimus);
    • ekonominių aplinkybių.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m., pagal Scottish Executive, 2007 m.; The Institute for Employment Studies, 2007 m.
  • išsilavinimas

    Apibrėžtis : 

    Aukščiausias asmens pasiektas švietimo ir mokymo lygis.

    Pastaba: 

    išsilavinimas :

    • vertinamas pagal aukščiausią sėkmingai užbaigtą švietimo programą, kurios baigimas paprastai patvirtinamas suteikiant kvalifikaciją;
    • išsilavinimas gali būti vertinamas pagal ISCED ar EKS lygmenis.
    Šaltinis: 
    Cedefop; Unesco, 2011 m.
  • judumas

    Apibrėžtis : 

    Asmens gebėjimas pereiti į naują profesinę ar mokymosi aplinką ir prie jos prisitaikyti.

    Pastaba: 
    • judumas gali būti geografinis arba funkcinis (perėjimas į naują darbo vietą bendrovėje arba profesijos keitimas, judėjimas tarp darbo rinkos ir švietimo sistemos);
    • judumas suteikia galimybę įgyti naujų įgūdžių ir didina galimybes įsidarbinti.
    Šaltinis: 
    Cedefop.
  • kompensuojamasis mokymasis

    Apibrėžtis : 

    Mokymasis, kuriuo užpildomos švietimo ir mokymo etape paliktos spragos ir kuriuo visų pirma siekiama suteikti galimybių toliau mokytis.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.
  • kompetencija

    Apibrėžtis : 

    Gebėjimas adekvačiai taikyti mokymosi rezultatus tam tikrame kontekste (švietimo, darbo, asmeninio ir profesinio tobulėjimo) arba gebėjimas naudotis žiniomis, įgūdžiais ir asmeniniais, socialiniais ir (arba) metodologiniais gebėjimais dirbant ar mokantis, taip pat tobulėjant profesiškai ir asmeniškai.

    Pastaba: 

    kompetencija neapsiriboja kognityviniais elementais (teorijų, koncepcijų ir neišreikštų žinių naudojimu); ji taip pat apima funkcinius (įskaitant techninius gebėjimus) bei asmenybinius aspektus (pavyzdžiui, socialinius ar organizacinius gebėjimus) bei etines vertybes.

    Šaltinis: 
    Cedefop; Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, 2008 m.
  • kreditų sistema

    Apibrėžtis : 

    Priemonė, skirta mokymosi rezultatams, gautiems formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu, kaupti ir jų perkėlimui patvirtinimo tikslais palengvinti. Kreditų sistemą sudaro:

    • švietimo ar mokymo programos aprašas ir taškai (kreditai) už kiekvieną sudedamąją dalį (modulius, kursus, mokomąją praktiką, baigiamąjį darbą ir t. t.); arba
    • kvalifikacijos aprašas nurodant mokymosi rezultatų vienetus ir kiekvienam vienetui suteikiant tam tikrą skaičių kreditų.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • kuravimas

    Apibrėžtis : 

    Bet kokia patyrusio ir kompetentingo specialisto veikla, susijusi su besimokančio asmens orientavimu, konsultavimu ir vadovavimu jam. Kuratorius padeda besimokančiam asmeniui viso mokymosi proceso metu (mokykloje, mokymo centre ir darbo vietoje).

    Pastaba: 

    kuravimas apima įvairią veiklą:

    • mokymosi dalykus (kad pagerėtų mokymosi rezultatai);
    • profesinį orientavimą (kad būtų lengviau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką);
    • asmeninį tobulėjimą (kad besimokantis asmuo priimtų pagrįstus sprendimus).
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.
  • kvalifikacija

    Apibrėžtis : 

    Ši sąvoka apima įvairius aspektus:

    • oficiali kvalifikacija: formalūs vertinimo proceso rezultatai (pažymėjimas, diplomas arba titulas), gaunami kompetentingai institucijai pripažinus, kad asmens pasiekimai atitinka nustatytus standartus ir (arba) asmuo turi reikiamą kompetenciją tam tikros konkrečios srities darbui atlikti. Kvalifikacija reiškia oficialų mokymosi rezultatų vertės pripažinimą darbo rinkoje bei švietimo ir mokymo sistemoje. Kvalifikacija gali suteikti teisinį pagrindą užsiimti tam tikra profesija (EBPO);
    • darbo vietos reikalavimai: žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kurių reikia tam tikroms su konkrečia darbo vieta susijusioms užduotims atlikti (TDO).
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m., pagal Eurydice, 2006 m.; European Training Foundation, 1997 m.; EBPO, 2007 m.; TDO, 1998 m.
  • kvalifikaciją suteikianti institucija

    Apibrėžtis : 

    Institucija, išduodanti (suteikianti) kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (pažymėjimus, diplomus arba mokslo vardus), kuriais oficialiai pripažįstami asmens mokymosi rezultatai (žinios, įgūdžiai ir (arba) gebėjimai).

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • kvalifikacijos kėlimas

    Apibrėžtis : 

    Trumpalaikis tikslinis mokymas, paprastai vykstantis po pirminio švietimo ir mokymo, kuriuo siekiama papildyti, pagerinti ar atnaujinti ankstesnio mokymosi metu įgytas žinias, įgūdžius ir (arba) gebėjimus.

    Pastaba: 

    Cedefop, 2004.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.
  • kvalifikacijos lygis

    Apibrėžtis : 

    Šis terminas apima du aspektus:
    Formaliojo švietimo ir mokymo sistemoje pasiektas lygmuo, kaip nustatyta kvalifikacijų sistemoje ar sandaroje.

    Arba

    Švietimo ir mokymo priemonėmis, dirbant arba neformaliuoju ar savaiminiu mokymusi įgytas mokėjimo lygis.

    Pastaba: 
    • kvalifikacijos lygis dažnai nustatomas pagal su kvalifikacijų sistemomis susijusius lūkesčius arba pagal kvalifikacijų sandaros lygių deskriptorius;
    • kvalifikacijos lygį galima nustatyti ir pagal profesijos aprašus (pavyzdžiui, mokymosi rezultatų, kurių reikalaujama su konkrečiu darbu susijusioms užduotims atlikti esant tam tikram atsakomybės ir autonomiškumo lygiui, aprašus).
    Šaltinis: 
    Cedefop.
  • kvalifikacijų palyginamumas

    Apibrėžtis : 

    Mastas, kuriuo įmanoma nustatyti kvalifikacijos (pažymėjimo, diplomo, titulo / laipsnio) lygio ir turinio lygiavertiškumą sektoriaus, regionų, nacionaliniu arba tarptautiniu lygmeniu.

    Pastaba: 

    kvalifikacijų palyginamumas didina asmens įsidarbinimo ir judumo galimybes. Šis terminas neturėtų būti painiojamas su „kvalifikacijų lygiavertiškumu“ (reiškiančiu pažymėjimo arba diplomo vertės panašumą).

    Šaltinis: 
    Cedefop, Bjørnåvold, Tissot, 2000 m.
  • kvalifikacijų sandara

    Apibrėžtis : 

    Kvalifikacijų plėtotės ir klasifikavimo (nacionaliniu ar sektorių lygmeniu) vadovaujantis iš anksto nustatytais kriterijais (deskriptoriais), taikomais konkretiems mokymosi rezultatų lygmenims, priemonė.

    Arba

    Kvalifikacijų klasifikavimo vadovaujantis iš anksto nustatytais kriterijais, taikomais konkretiems mokymosi pasiekimų lygmenims, priemonė, kuria siekiama integruoti ir koordinuoti kvalifikacijų posistemes ir didinti kvalifikacijų skaidrumą ir pažangos seką, gerinti prieigą ir kokybę darbo rinkoje ir pilietinėje visuomenėje.

    Pastaba: 

    Kvalifikacijų sandarą galima naudoti:

    • nacionaliniams žinių, įgūdžių ir gebėjimų standartams nustatyti;
    • švietimo kokybei gerinti;
    • kvalifikacijų koordinavimo ir (arba) integracijos sistemoms kurti ir kvalifikacijoms lyginti nustatant jų sąsajas;
    • galimybėms mokytis gerinti, mokymosi rezultatų perkėlimo ir mokymosi pažangai skatinti.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.; Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, 2008 m.; EBPO, 2007 m.
  • kvalifikacijų sistema

    Apibrėžtis : 

    Bet kokia veikla, susijusi su mokymosi rezultatų pripažinimu ir kitais mechanizmais, siejančiais švietimą ir mokymą su darbo rinka ir pilietine visuomene. Šią veiklą sudaro:

    • kvalifikacijos politikos nustatymas, mokymo rengimas ir įgyvendinimas, institucinis derinimas, finansavimas, kokybės užtikrinimas;
    • mokymosi rezultatų vertinimas ir sertifikavimas.
    Pastaba: 

    nacionalinę kvalifikacijų sistemą gali sudaryti kelios posistemės ir nacionalinė kvalifikacijų sandara.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.; Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, 2008 m.
  • kvalifikaciju skaidrumas

    Apibrėžtis : 

    Kvalifikacijų, jų turinio ir vertės (sektoriaus, regiono, nacionalinei arba tarptautinei) darbo rinkai bei švietimo ir mokymo sistemoms matomumo ir aiškumo mastas.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • mentorystė

    Apibrėžtis : 

    Patyrusio asmens, atliekančio mokytojo, konsultanto, kuratoriaus, instruktoriaus ar patikėtinio vaidmenį, teikiamas orientavimas ir parama naujokui ar pradedančiajam (ką tik prisijungusiam prie mokymosi bendruomenės ar organizacijos).

    Šaltinis: 
    pagal Bolton, 1980 m.
  • mokyklos nebaigimas

    Apibrėžtis : 

    Pasitraukimas iš švietimo ar mokymo programos jos nebaigus.

    Pastaba: 
    • privalomojo išsilavinimo neįgiję asmenys vadinami mokyklos nebaigusiais asmenimis;
    • mokyklos nebaigimas gali reikšti ne tik privalomojo švietimo programų nebaigimą, bet ir egzaminų neišlaikymą baigus švietimo ir mokymo programas.
    Šaltinis: 
    pagal Ohlsson, 1994 m.
  • mokymas darbo vietoje

    Apibrėžtis : 

    Profesinis mokymas, vykstantis įprastinėje darbo vietoje. Toks mokymas gali sudaryti visą mokymo programą arba būti derinamas su mokymu ne darbo vietoje.

    Šaltinis: 
    pagal Unesco, 1979 m.
  • mokymas ne darbo vietoje

    Apibrėžtis : 

    Profesinis mokymas, vykstantis ne įprastinėje darbo vietoje. Dažniausiai tai tėra viena iš mokymo programos dalių, derinama su mokymu darbo vietoje.

    Šaltinis: 
    pagal Unesco, 1979 m.
  • mokymasis

    Apibrėžtis : 

    procesas, kurio metu asmuo įsisavina informaciją, idėjas ir vertybes ir taip įgyja teorinių ir praktinių žinių, įgūdžių ir (arba) gebėjimų.

    Pastaba: 

    mokymasis vyksta per asmeninius apmąstymus, atkūrimą ir socialinę sąveiką. Mokymasis gali būti formalusis, neformalusis ir savaiminis.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • mokymasis iš gyvenimo

    Apibrėžtis : 

    Formalusis, neformalusis ar savaiminis mokymasis, apimantis kuo įvairiausią gyvenimo veiklą (asmeninę, socialinę ar profesinę) ir vykstantis bet kuriuo gyvenimo etapu.

    Pastaba: 

    mokymasis iš gyvenimo yra mokymosi visą gyvenimą aspektas.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • mokymasis visą gyvenimą

    Apibrėžtis : 

    Visą gyvenimą trunkanti mokymosi veikla, kurios rezultatas – dėl asmeninių, socialinių ir (arba) profesinių priežasčių pagerintos teorinės ir praktinės žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir (arba) kvalifikacija.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • mokymo planavimas ir rengimas

    Apibrėžtis : 

    Nuosekli metodologinė mokymo iniciatyvų ir struktūros rengimo bei planavimo veikla vadovaujantis iš anksto nustatytais tikslais.

    Pastaba: 

    mokymo planavimo ir projektavimo veiklą sudaro mokymo paklausos ir poreikių analizė, projekto rengimas, koordinavimas, įgyvendinimo stebėjimas bei poveikio vertinimas.

    Šaltinis: 
    pagal Le Préau, 2002 m.
  • mokymo poreikių analizė

    Apibrėžtis : 

    Sisteminis dabarties ir ateities gebėjimų reikmių vertinimas pagal turimus gebėjimus, siekiant įgyvendinti veiksmingą mokymo strategiją.

    Pastaba: 
    • mokymo poreikių analizė grindžiama :(a) gebėjimų poreikio nustatymu; (b) darbo jėgos turimų gebėjimų įvertinimu; (c) gebėjimų spragų ir trūkumo nustatymu;
    • mokymo poreikių analizė gali būti vykdoma asmens, organizacijos, sektoriaus, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu; ji gali būti orientuota į kiekybinius ar kokybinius aspektus (pavyzdžiui, mokymo lygmenis ir tipus) ir turėtų užtikrinti veiksmingą bei ekonomiškai efektyvų mokymą.
    Šaltinis: 
    Cedefop 2008 m.
  • mokymosi kelias

    Apibrėžtis : 

    Visų asmens mokymosi, siekiant įgyti žinių, įgūdžių ir gebėjimų, etapų seka.

    Pastaba: 

    mokymosi kelią gali sudaryti formaliojo ir neformaliojo mokymosi etapų sekos.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008.
  • mokymosi rezultatai/mokymosi pasiekimai

    Apibrėžtis : 

    Žinių, įgūdžių ir (arba) gebėjimų, kuriuos asmuo įgijo ir (arba) gali pademonstruoti pasibaigus mokymosi (formaliojo, neformaliojo ar savaiminio) procesui, rinkinys.

    arba

    Tai, ką besimokantis asmuo žino, supranta ir sugeba daryti pasibaigus mokymosi procesui; mokymosi rezultatams apibrėžti vartojami terminai žinios, gebėjimai ir kompetencijos.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.; Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, 2008 m.
  • mokymosi rezultatų patvirtinimas

    Apibrėžtis : 

    Kompetentingos institucijos patvirtinimas, kad mokymosi rezultatai (žinios, įgūdžiai ir gebėjimai), kuriuos asmuo įgijo formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu, buvo įvertinti pagal iš anksto nustatytus kriterijus ir atitinka patvirtinimo standartų reikalavimus. Po patvirtinimo paprastai seka sertifikavimas.
    ARBA
    Procesas, kurio metu įgaliotoji institucija patvirtina, kad asmens mokymosi rezultatai buvo įvertinti pagal atitinkamus standartus. Patvirtinimo procedūrą sudaro keturi etapai:
    • pokalbis asmens patirčiai nustatyti;
    • asmens patirties faktinis dokumentavimas;
    • oficialus šios patirties vertinimas;
    • vertinimo rezultatų sertifikavimas, kuriuo remiantis gali būti suteikta dalinė arba visa kvalifikacija.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.; Europos Sąjungos Taryba, 2012 m.
  • mokymosi rezultatų perkėlimas

    Apibrėžtis : 

    Mastas, kuriuo žinios, įgūdžiai ir gebėjimai gali būti panaudoti naujoje profesinėje ar mokymosi aplinkoje ir (arba) būti patvirtinti ir sertifikuoti.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • mokymosi rezultatų pripažinimas

    Apibrėžtis : 

    Oficialus pripažinimas: oficialaus statuso žinioms, įgūdžiams ir gebėjimams suteikimas:

    • patvirtinant neformalųjį ir savaiminį mokymąsi;
    • suteikiant tapačią vertę, kreditus ar taškus;
    • suteikiant kvalifikaciją (išduodant pažymėjimą, diplomą ar mokslo vardo pažymėjimą).

    Ir/Arba

    Socialinis pripažinimas: ekonominių ir socialinių suinteresuotųjų subjektų pripažįstama žinių, įgūdžių ir (arba) gebėjimų vertė.

     

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • mokymosi rezultatų sertifikavimas

    Apibrėžtis : 

    Pažymėjimo, diplomo arba titulo / laipsnio išdavimo (suteikimo) procesas, kuriuo oficialiai patvirtinama, kad asmens įgyti mokymosi rezultatai (žinios, praktinė patirtis, įgūdžiai ir (arba) gebėjimai) buvo pagal iš anksto nustatytus standartus įvertinti kompetentingos institucijos.

    Pastaba: 

    certification may validate the outcome of learning acquired in formal, non-formal or informal settings.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • mokymosi rezultatų vertinimas

    Apibrėžtis : 

    Asmens žinių, praktinės patirties, įgūdžių ir (arba) gebėjimų įvertinimo pagal iš anksto nustatytus kriterijus (mokymosi lūkesčiai, mokymosi rezultatų įvertinimas) procesas. Po įvertinimo paprastai išduodamas pažymėjimas.

    Pastaba: 

    literatūroje angliškas žodis „assessment“ paprastai siejamas su asmens vertės nustatymu, o žodis „evaluation“ dažniau vartojamas mokymo metodams arba mokymo paslaugų teikėjams įvertinti.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.
  • mokymosi rezultatų vienetas (ECVET)

    Apibrėžtis : 

    Kvalifikacijos sudedamoji dalis, kurią sudaro nuoseklus žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kuriuos galima įvertinti ir patvirtinti, rinkinys.
    ARBA
    Žinių, įgūdžių ir (arba) gebėjimų, sudarančių neatskiriamą kvalifikacijos dalį, rinkinys. Vienetas gali būti smulkiausia sudedamoji kvalifikacijos dalis, kuri gali būti įvertinama, perkeliama ir prireikus sertifikuojama. Vienetas gali būti specifinis vienai kvalifikacijai arba bendras kelioms kvalifikacijoms.

    Pastaba: 

    vienetų ypatumus (turinį, dydį, kvalifikaciją sudarančių vienetų skaičių) nustato kompetentinga institucija, atsakinga už atitinkamo lygmens kvalifikacijas. Vienetų apibrėžtys ir aprašai gali skirtis priklausomai nuo kvalifikacijos sistemos ir kompetentingos institucijos procedūrų. ECVET sistemoje siūloma, kad kiekvienam vienetui būtų:

    • suteikiamas bendras pavadinimas;
    • nustatomos žinios, įgūdžiai ir gebėjimai;
    • nustatomi atitinkamų mokymosi rezultatų vertinimo kriterijai.
    Šaltinis: 
    Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, 2009 m.; Cedefop, 2008 m.
  • mokymosi tarpininkas

    Apibrėžtis : 

    Asmuo, kuris kurdamas mokymuisi palankią aplinką, skatina įgyti žinių ir gebėjimų, įskaitant asmenis, atliekančius mokymo, profesinio rengimo, priežiūros ir orientavimo funkcijas. Konsultuodamas, komentuodamas ir patardamas viso mokymosi proceso metu, tarpininkas padeda besimokančiam asmeniui įgyti žinių ir gebėjimų.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.
  • mokymosi turinys

    Apibrėžtis : 

    Temos ir veikla, kurių rezultatas – tai, ką mokymosi proceso metu išmoksta pavieniai besimokantys asmenys ar jų grupės.

    Šaltinis: 
    pagal Europos mokymo fondą (European Training Foundation), 1997 m.
  • mokymosi vertingumo supratimas

    Apibrėžtis : 

    Skatinimo dalyvauti (formaliojo ir neformaliojo) mokymosi programose ir gauti rezultatus, didinti informuotumą apie mokymosi vertę ir atpildo už mokymąsi gavimo procesas.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2001 m., Europos Komisija, 2001 m.
  • mokytojas

    Apibrėžtis : 

    Asmuo, kurio funkcija – perteikti teorines ir praktines žinias besimokantiems asmenims ir ugdyti jų gebėjimus švietimo ir mokymo įstaigoje.

    Pastaba: 

    mokytojas gali atlikti įvairias užduotis: organizuoti ir įgyvendinti mokymo programas ir (arba) kursus, taip pat perteikti bendro pobūdžio bei specialiąsias, teorines ir praktines žinias. Profesinėse mokyklose mokytojai gali būti vadinami profesijos mokytojais ar meistrais.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.; AFPA 1992 m.
  • naudojimosi informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) gebėjimai

    Apibrėžtis : 

    Gebėjimai, kurių reikia norint veiksmingai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT).

    Pastaba: 

    IRT gebėjimų ir užimtumo ataskaitoje EBPO siūlo nesudėtingą klasifikaciją:

    • profesiniai IRT gebėjimai: gebėjimas naudotis pažangiomis IRT priemonėmis ir (arba) plėtoti, taisyti ir kurti tokias priemones;
    • taikomieji IRT gebėjimai: gebėjimas naudotis nesudėtingomis IRT priemonėmis bendro pobūdžio darbo vietose (nesusijusiose su IT);
    • baziniai IRT gebėjimai arba IRT raštingumas: gebėjimas naudotis IRT nesudėtingoms užduotims atlikti ir kaip mokymosi priemone.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.; EBPO, Lopez–Bassols, 2002 m.
  • naudojimusi grindžiamas mokymasis

    Apibrėžtis : 

    Mokymasis, vykstantis pakartotinai naudojantis tam tikrais įrankiais ar priemonėmis, su išankstiniu apmokymu ar be jo.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • naujieji baziniai gebėjimai

    Apibrėžtis : 

    Tokie gebėjimai kaip gebėjimas naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT), užsienio kalbų mokėjimo, socialiniai, organizaciniai ir komunikaciniai gebėjimai, technologijų kultūra, verslumas.

    Pastaba: 

    nauji baziniai gebėjimai drauge su baziniais gebėjimais sudaro bendruosius gebėjimus, kurių reikia šiuolaikinėje žinių visuomenėje.

    Šaltinis: 
    Europos Sąjungos Taryba, 2000 m.
  • neformalusis mokymasis

    Apibrėžtis : 

    Mokymasis vykdant suplanuotą veiklą, kuri (pagal tikslus, laiką arba mokymosi paramą) nėra akivaizdi mokymosi veikla. Neformalusis mokymasis vyksta besimokančio asmens iniciatyva.

    Pastaba: 
    • neformaliojo mokymosi rezultatai gali būti patvirtinti ir sertifikuojami;
    • neformalusis mokymasis kartais apibūdinamas kaip pusiau struktūrizuotas mokymasis.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • nekvalifikuotas asmuo

    Apibrėžtis : 

    Asmuo, kurio išsilavinimo lygis yra žemesnis už nustatytus standartus.

    Pastaba: 
    • lygis, nuo kurio asmuo laikomas nekvalifikuotu, priklauso, pavyzdžiui, nuo bendro visuomenės išsilavinimo lygio arba nuo tam tikros profesijos kvalifikacijos lygio;
    • faktinį asmens kvalifikacijos lygį sudaro neformaliojo mokymosi rezultatai, įgyti tęstinio perkvalifikavimo ir (arba) kvalifikacijos kėlimo būdu, dirbant arba tobulėjant asmeniškai;
    • Europos Sąjungoje asmuo laikomas nekvalifikuotu, jei jo išsilavinimas yra žemesnis nei vidurinis, kaip nustatyta ISCED.
    Šaltinis: 
    Cedefop.
  • neprivalomasis ugdymas

    Apibrėžtis : 

    Švietimo etapas, į kurį asmuo pereina po privalomojo švietimo (minimalaus teisės aktais nustatyto standarto ir trukmės) etapo.

    Šaltinis: 
    pagal Europos mokymo fondą (European Training Foundation), 1997 m.
  • nuotolinis švietimas ir mokymas

    Apibrėžtis : 

    Švietimas ir mokymas nuotoliniu būdu naudojantis komunikacijos priemonėmis, tokiomis kaip knygos, radijas, televizija, telefonas, susirašinėjimas, kompiuteris arba vaizdo medžiaga.

    Šaltinis: 
    pagal TDO, 1979 m.
  • orientavimas ir konsultavimas / informavimas, konsultavimas ir orientavimas

    Apibrėžtis : 

    Veikla, padedanti asmeniui priimti mokymosi, profesinius arba asmeninius sprendimus ir juos įgyvendinti iki asmeniui patenkant į darbo rinką ir po to.

    Pastaba: 
    • orientavimą ir konsultavimą gali sudaryti:
      • konsultavimas (asmeninio ar profesinio tobulėjimo klausimais, profesinis orientavimas),
      • vertinimas (psichologinis arba susijęs su kompetencija ir veiksmingumu),
      • informavimas apie mokymosi ir darbo rinkos galimybes bei karjeros valdymą,
      • konsultavimasis su bendraamžiais, artimaisiais ir mokytojais,
      • profesinis parengimas (daugiausia dėmesio skiriama gebėjimams ir (arba) kompetencijoms bei patirčiai, reikalingiems ieškant darbo),
      • siuntimas (pas kitus švietimo ir karjeros specialistus).
    • Orientavimo ir konsultavimo paslaugos gali būti teikiamos mokyklose, mokymo centruose, užimtumo tarnybose.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • pakaitinis mokymas

    Apibrėžtis : 

    Mokymas, vykstantis derinant laiką švietimo įstaigoje ar mokymo centre ir darbo vietoje. Pakaitinio mokymo sistema gali būti savaitinė, mėnesinė arba metinė. Priklausomai nuo šalies ir statuso dalyviai gali būti sutartimi susieti su darbdaviu ir (arba) gauti užmokestį.

    Pastaba: 

    pakaitinio mokymo pavyzdys – Vokietijos dualinė sistema.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • pasenę gebėjimai

    Apibrėžtis : 

    Padėtis, kai asmens žinios ir gebėjimai yra pasenę arba nebenaudojami.

    Pastaba: 

    literatūroje šis terminas taip pat vartojamas padėčiai, kai fiziniai ar protiniai gebėjimai ir įgūdžiai nyksta dėl atrofijos ir kitų priežasčių, nusakyti.

    Šaltinis: 
    Cedefop; De Grip, A., van Loo, J. (2007) m.
  • per aukšta kvalifikacija

    Apibrėžtis : 

    Padėtis, kai asmens kvalifikacija yra aukštesnė, nei reikalaujama užimamoje darbo vietoje.

    Pastaba: 
    • per aukšta kvalifikacija turi panašumų (tačiau nelaikytina sinonimu) su:
      • per dideliu išsilavinimu: padėtimi, kai asmuo yra labiau išsilavinęs, nei reikalaujama užimamoje darbo vietoje (skaičiuojama metais);
      • per dideliais gebėjimais: padėtimi, kai asmuo užimamoje darbo vietoje negali visapusiškai išnaudoti turimų gebėjimų ir įgūdžių.
    • Per aukšta kvalifikacija gali būti laikino pobūdžio (pavyzdžiui, kai kvalifikuotas jaunuolis sutinka dirbti žemesnės kvalifikacijos darbą, kol randa savo kvalifikaciją geriau atitinkančią darbo vietą) arba nuolatinė.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2010 m.
  • per žema kvalifikacija

    Apibrėžtis : 

    Padėtis, kai asmens kvalifikacija yra žemesnė, nei reikalaujama užimamoje darbo vietoje.

    Pastaba: 
    • ar kvalifikacija yra per žema, galima įvertinti pagal išsilavinimo lygį arba pagal patirtį ankstesnėje darbo vietoje;
    • per žema kvalifikacija gali būti laikina (pavyzdžiui, kai darbdaviai eiti aukšto lygio pareigas patiki per žemos kvalifikacijos darbuotojui, kol suras tinkamesnį darbuotoją) arba nuolatinė;
    • per žema kvalifikacija gali būti susijusi su nepakankamu išsilavinimu (padėtis, kai asmens išsilavinimo lygis yra žemesnis, nei reikalaujama darbo vietoje) arba su nepakankamais gebėjimais (padėtis, kai asmeniui trūksta įgūdžių ir gebėjimų, kad galėtų tinkamai atlikti savo darbą).
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2010 m.
  • perėjimas iš švietimo įstaigos į darbo rinką

    Apibrėžtis : 

    Perėjimas iš mokyklos į darbo vietą, apimantis laikotarpį nuo mokymosi pabaigos iki patekimo į darbo rinką.

    Pastaba: 

    perėjimas iš švietimo įstaigos į darbo rinką (integracija, darbo pobūdis (taip pat jo lygmuo ir statusas) bei trukmė) yra sudėtingas procesas. Integracija priklauso nuo daugelio veiksnių (lyties, amžiaus, kvalifikacijos, užimtumo politikos, orientavimo ir konsultavimo paslaugų ir t. t.).

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.
  • perkvalifikavimas

    Apibrėžtis : 

    Mokymas, leidžiantis asmeniui įgyti naujų gebėjimų, suteikiančių galimybę patekti į kitą darbo vietą ar užsiimti nauja profesine veikla.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • pilietinė visuomenė

    Apibrėžtis : 

    Trečiasis visuomenės sektorius (šalia valstybės ir rinkos), apimantis institucijas, grupes ir asociacijas (oficialias ar neoficialias), galinčias veikti kaip tarpininkės tarp piliečių ir valdžios institucijų.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2001 m., Europos Komisija, 2001 m.
  • pirminis švietimas ir mokymas

    Apibrėžtis : 

    Bendrojo arba profesinio švietimo ir mokymo paslaugos, teikiamos pirminėje švietimo sistemoje, paprastai prieš pradedant dirbti.

    Pastaba: 
    • tam tikras mokymasis, vykstantis jau patekus į darbo rinką, gali būti laikomas pirminiu mokymu (pavyzdžiui, perkvalifikavimas);
    • pirminis švietimas ir mokymas gali vykti bet kuriame bendrojo ar profesinio švietimo lygmenyje (dieninės studijos mokyklose arba pakaitinis mokymas) ar pagal pameistrystės programas.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • praktinė patirtis

    Apibrėžtis : 

    Praktinės žinios arba kompetencija.

    Šaltinis: 
    pagal New Oxford Dictionary of English, 2001 m.
  • praktinis mokymasis

    Apibrėžtis : 

    Mokymasis, vykstantis kartojant tą pačią praktinę užduotį, su išankstiniu apmokymu ar be jo,

    arba

    mokymasis, vykstantis dėl susidūrimo su tikrove transformuojant savo protinius išteklius ir taip įgyjant naujų žinių ir gebėjimų.

    Pastaba: 

    praktinis mokymas dar vadinamas patirtiniu mokymu.

    Šaltinis: 
    Cedefop.
  • prisitaikomumas

    Apibrėžtis : 

    Organizacijos arba asmens gebėjimas prisitaikyti prie naujų technologijų, naujų rinkos sąlygų ir naujų darbo modelių.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • privalomasis švietimas

    Apibrėžtis : 

    Privalomo mokymosi mokykloje minimalūs teisiniai standartai ir trukmė.

    Šaltinis: 
    TDO, 1998 m.
  • profesija

    Apibrėžtis : 

    Darbinių veiklų, kurių pagrindinės užduotys ir pareigos yra labai panašios, grupė.

    Šaltinis: 
    TDO, 2008 m.
  • profesijos mokytojas

    Apibrėžtis : 

    Bet kuris asmuo, atliekantis vienokią ar kitokią veiklą, susijusią su (teorinio arba praktinio) mokymo funkcijomis švietimo ir mokymo įstaigoje arba darbo vietoje.

    Pastaba: 
    • yra dviejų kategorijų profesijos mokytojai:
      • profesijos mokytojai specialistai, rengiantys specialistus; jų darbas prilygsta profesinės mokyklos dėstytojų darbui;
      • profesijos mokytojai, šį darbą dirbantys ne visą darbo dieną arba retkarčiais, kurie yra įvairių sričių specialistai ir kurie dalį savo darbo laiko skiria mokymo veiklai bendrovėje (kaip naujokų ir pameistrių mentoriai ar kuratoriai arba pratybų vedėjai) arba už jos ribų (kartais teikiantys paslaugas švietimo įstaigose);
    • profesijos mokytojai gali atlikti įvairias užduotis:
      • rengti mokymo veiklą;
      • ją organizuoti ir įgyvendinti;
      • vesti pratybas (teorinių ir praktinių žinių perdavimo, gebėjimų ugdymo);
      • konsultuoti ir mokyti pameistrius ir taip padėti jiems ugdytis gebėjimus.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.; AFPA, 1992 m.
  • profesijos mokytojų rengimas

    Apibrėžtis : 

    Teorinis arba praktinis bendrųjų dalykų mokytojų arba profesijos mokytojų rengimas.

    Pastaba: 

    profesijos mokytojų rengimas:

    • yra skirtas pedagoginį darbą atliekantiems darbuotojams, kurie yra: a) mokymo specialistai, b) bet kokios kitos srities specialistai, padedantys naujokams naujoje darbo vietoje (mokytojo vaidmenį atliekantys tik kartais);
    • apima įvairias žinias: atitinkamos srities žinias (bendrąsias, technines ar mokslines); pedagoginius, psichologinius ir sociologinius gebėjimus; vadovavimo gebėjimus; gerą supratimą apie darbo pasaulį; žinias apie mokymo sistemas ir tikslinę auditoriją;
    • taip pat apima mokymą, susijusį su mokymo programos rengimu, organizavimu ir įgyvendinimu, taip pat su mokymo turiniu (teorinių ir praktinių žinių perteikimu, gebėjimų ugdymu).
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.
  • profesinio mokymo patrauklumas

    Apibrėžtis : 

    profesinio mokymo pajėgumas:

    • paskatinti asmenis pasirinkti profesinį mokymą;
    • pasiūlyti kokybišką kvalifikaciją, suteikiančią karjeros galimybių;
    • įtikinti darbdavius samdyti profesinio mokymo diplomo turėtojus.
    Pastaba: 

    profesinio mokymo patrauklumas priklauso nuo įvairių veiksnių:

    • profesinio mokymo įvaizdžio ir lygiavertiškumo su kitomis švietimo galimybėmis;
    • patekimo į aukštąsias mokyklas iš profesinių mokyklų būdų įvairovės;
    • siūlomo profesinio mokymo kokybės;
    • suinteresuotųjų subjektų, įskaitant socialinius partnerius, įsitraukimo į profesinį mokymą ir į orientavimo bei konsultavimo paslaugas.
    Šaltinis: 
    Cedefop.
  • profesinis švietimas ir mokymas

    Apibrėžtis : 

    Mokymas, kuriuo siekiama suteikti teorinių ir praktinių žinių, įgūdžių ir (arba) gebėjimų, kurių reikia tam tikrai profesijai arba darbo rinkai.

    Šaltinis: 
    pagal Europos mokymo fondą (European Training Foundation), 1997 m.
  • profesinis tobulėjimas

    Apibrėžtis : 

    Bet kokie veiksmai, kurių imamasi profesinės veiklos rezultatams pagerinti.

    Pastaba: 

    profesinis tobulėjimas:

    • apima specialiuosius ir bendruosius gebėjimus (vadovavimas kolektyvui ir laiko valdymas, derybų įgūdžiai, konfliktų valdymas, komunikacija ir kt.);
    • gali būti įvairių formų: savimokos, formaliojo mokymo, konsultacijų, konferencijų, ugdomojo vadovavimo ir kuravimo, specialistų bendruomenių ir techninės pagalbos.
    Šaltinis: 
    Cedefop; Wikipedia, 2012 m.
  • reglamentuojamoji profesija

    Apibrėžtis : 

    profesinės veiklos, kuria norint užsiimti arba užsiimant (arba užsiimant vienu iš jos būdų) įstatymais ir kitais teisės aktais tiesiogiai arba netiesiogiai reikalaujama turėti tam tikrą profesinę kvalifikaciją, rūšis arba rūšių grupė.

    Šaltinis: 
    Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, 2005 m.
  • savaiminis mokymasis

    Apibrėžtis : 

    Mokymasis per kasdienę veiklą, susijusią su darbu, šeima ar laisvalaikiu. Jis nėra organizuotas arba struktūruotas pagal tikslus, laiką arba paramą mokymuisi. Savaiminis mokymasis dauguma atvejų vyksta be besimokančio asmens iniciatyvos.

    Pastaba: 
    • savaiminio mokymosi rezultatus galima patvirtinti ir sertifikuoti;
    • savaiminis mokymasis dar vadinamas patirtiniu, netyčiniu arba atsitiktiniu mokymusi.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • sektorius

    Apibrėžtis : 

    Ta pačia ekonomine veikla (pavyzdžiui, cheminių produktų gamyba) užsiimančių bendrovių grupė.

    arba

    Profesinės veiklos grupavimas pagal svarbiausią ekonominę funkciją, produktą, paslaugą ar technologiją.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.; Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, 2008 m.
  • senėjanti visuomenė

    Apibrėžtis : 

    Visuomenė, kuriai būdinga didėjanti vyresnio amžiaus žmonių dalis, paprastai dėl mažėjančio gimstamumo.

    Pastaba: 

    senėjančioje visuomenėje švietimo ir mokymo sistemos turi:

    • neleisti atsirasti gebėjimų stygiui ir spragoms;
    • padėti perkvalifikuoti vyresnio amžiaus darbuotojus bei kelti jų kvalifikaciją ir taip juos apsaugoti nuo ankstyvo išėjimo į pensiją.
    Šaltinis: 
    Cedefop.
  • sertifikatas, diplomas, mokslo vardo pažymėjimas

    Apibrėžtis : 

    Kvalifikaciją suteikiančios institucijos išduodamas oficialus dokumentas, kuriame nurodomi asmens pasiekimai po įvertinimo pagal iš anksto nustatytus standartus.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • skaitmeninė kompetencija / skaitmeninis raštingumas

    Apibrėžtis : 

    Gebėjimas naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT).

    Pastaba: 

    skaitmeninė kompetencija grindžiama baziniais IRT gebėjimais naudotis kompiuteriu ieškant informacijos, ją vertinant, saugant, rengiant ir pristatant bei ja keičiantis, taip pat bendraujant ir dalyvaujant bendradarbiavimo tinkluose internete.

    Šaltinis: 
    Šaltinis: Cedefop, 2008 m.; Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, 2006 m.
  • skaitmeninė takoskyra / skaitmeninis atotrūkis

    Apibrėžtis : 

    Visuomenės narių, turinčių prieigą ir galimybę veiksmingai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT), ir tokios galimybės neturinčių visuomenės narių atotrūkis.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008.
  • socialinė įtrauktis

    Apibrėžtis : 

    Pavienių asmenų (ar asmenų grupių) kaip piliečių ar įvairių viešųjų socialinių tinklų narių integracija į visuomenę. Socialinė įtrauktis iš esmės grindžiama ekonomine ar darbo rinkos įtrauktimi.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.
  • socialinė sanglauda

    Apibrėžtis : 

    Mastas, kuriuo skirtingos visuomenės grupės gali gyventi kartu ir vadovautis bendromis vertybėmis.

    Pastaba: 
    • socialinė sanglauda reiškia žemą socialinės atskirties lygį, bendruomenės bendradarbiavimą bei bendruomenių ir socialinių grupių solidarumą;
    • socialinė sanglauda – tai ne tik ekonominis homogeniškumas (užimtumo lygis, darbo užmokesčio skalė, galimybė gauti sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas bei būstą); ji taip pat yra susijusi su socialinės įtraukties lygiu;
    • Jenson (1998 m.) nustatė penkis socialinės sanglaudos matmenis:
      • priklausymas – izoliacija: tai reiškia bendras vertybes, identitetą, įsipareigojimą;
      • įtrauktis – atskirtis (naudojimasis gerove);
      • dalyvavimas – nedalyvavimas (pilietinėje visuomenėje);
      • skirtumų pripažinimas – atmetimas (pliuralistinėje visuomenėje);
      • legitimumas – legitimumo nebuvimas (pasitikėjimas institucijomis ir pagarba joms).
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m; Jenson, 1998 m.
  • socialiniai partneriai

    Apibrėžtis : 

    Darbdavių asociacijos ir profesinės sąjungos kaip dvi socialinio dialogo pusės.

    Pastaba: 
    • „socialinio partnerio“ sąvoka atsirado Prancūzijoje ir Vokietijoje; vėliau ją imta naudoti ES kontekste;
    • trišaliame socialiniame dialoge taip pat dalyvauja valdžios institucijos ir (arba) pilietinės visuomenės, NVO ir pan. atstovai.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • socialinis dialogas

    Apibrėžtis : 

    Socialinių partnerių mainų procesas, kuriuo siekiama skatinti konsultavimąsi ir kolektyvines derybas.

    Pastaba: 
    • socialinis dialogas gali būti dvišalis (darbuotojų ir darbdavių atstovų) arba trišalis (taip pat dalyvauja valdžios institucijos ir (arba) pilietinės visuomenės, NVO ir pan. atstovai);
    • socialinis dialogas gali vykti įvairiais lygmenimis (bendrovės, sektoriaus, kelių sektorių, vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu);
    • tarptautiniu lygmeniu socialinis dialogas gali būti dvišalis, trišalis ar daugiašalis, priklausomai nuo dalyvaujančių šalių skaičiaus.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.
  • specialiųjų poreikių asmenų ugdymas

    Apibrėžtis : 

    Švietimo veikla ir parama, kuria tenkinami specialieji neįgalių vaikų arba vaikų, kurie nepajėgia mokytis dėl normaliai pažangai kliudančių priežasčių, poreikiai.

    Pastaba: 

    terminui „specialiųjų poreikių turinčių asmenų ugdymas“ teikiama pirmenybė, palyginti su terminu „specialusis ugdymas“. Pastarasis terminas buvo labiau orientuotas į neįgalių vaikų ugdymą, vykdomą specialiose mokyklose arba institucijose, visokeriopai atskirtose nuo įprastų mokyklų ir universitetų sistemos. Daugelyje šalių nemažai neįgalių vaikų yra mokomi įprastinėse švietimo įstaigose.

    Šaltinis: 
    pagal Unesco, 1997 m.
  • standartas

    Apibrėžtis : 

    Elementų, kurių turinį nustato suinteresuoti veikėjai, visuma.

    Pastaba: 

    Galima išskirti kelių tipų standartus:

    • kompetencijos standartai, grindžiami žiniomis, įgūdžiais ir (arba) gebėjimais, susijusiais su darbo praktika;
    • švietimo standartai, grindžiami mokymo tikslų aprašu, mokymo planų turiniu, stojimo reikalavimais ir ištekliais, kurių reikia mokymosi tikslams pasiekti;
    • profesiniai standartai, grindžiami veiklos ir užduočių, susijusių su konkrečiu darbu ir jo praktika, aprašais;
    • vertinimo standartai, grindžiami vertintinų mokymosi rezultatų ir naudojamos metodikos aprašais;
    • patvirtinimo standartai, grindžiami vertinamo asmens pasiektinų rezultatų lygio ir naudojamos metodikos aprašais;
    • sertifikavimo standartai, grindžiami pažymėjimo ar diplomo suteikimo taisyklių ir suteikiamų teisių aprašais.

    Sistemoje šie standartai gali būti nustatomi atskirai arba būti vieno dokumento dalis.

    Šaltinis: 
    Cedefop 2008 m.
  • stažuotė

    Apibrėžtis : 

    Sistemingas, ilgalaikis mokymas, vykstantis kaitaliojant periodus darbo vietoje ir ugdymo istaigoje. Besimokantysis yra pagal sutarti susietas su darbdaviu ir gauna atlygi (darbo uzmokesti arba pasalpa). Darbdavys prisiima atsakomybe uz tai, kad apmokomas asmuo gautu mokyma, atitinkanti reikiama profesija.

    Pastaba: 

    Pameistrystės pavyzdys: Vokietijoje taikoma dualinė sistema.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.
  • svarbiausi gebėjimai / svarbiausios kompetencijos

    Apibrėžtis : 

    Gebėjimų (bazinių ir naujųjų bazinių), reikalingų gyvenant šiuolaikinėje žinių visuomenėje, visuma.

    Pastaba: 

    rekomendacijoje dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų Europos Komisija nustatė aštuonis svarbiausius gebėjimus:

    • bendravimas gimtąja kalba;
    • bendravimas užsienio kalbomis;
    • matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse;
    • skaitmeninis raštingumas;
    • mokymasis mokytis;
    • bendravimo, kultūrų pažinimo, socialiniai ir pilietiniai gebėjimai;
    • verslumas;
    • kultūrinė raiška.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.; Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, 2006 m.
  • švietimo ir mokymo nauda

    Apibrėžtis : 

    Socialinė ir ekonominė švietimo ir mokymo nauda.

    Pastaba: 
    • švietimo ir mokymo nauda gali būti privati, t. y. gaunama pavienių asmenų, įmonių ir institucijų, arba vieša, t. y. nauda, kurią gauna visas regionas, ekonomika ar visuomenė;
    • nauda gali būti piniginė (pavyzdžiui, atlyginimas) arba socialinė ir ekonominė (sveikata, gerovė, socialinė sanglauda, mažesnis nusikalstamumas, užimtumas, produktyvumas, augimas).
    Šaltinis: 
    Cedefop.
  • švietimo ir mokymo paslaugų teikėjas

    Apibrėžtis : 

    Bet kuri organizacija arba asmuo, teikiantys švietimo ir mokymo paslaugas.

    Pastaba: 

    mokymo paslaugų teikėjai gali būti specialiai šiuo tikslu įsteigtos organizacijos arba kitos institucijos, pavyzdžiui, darbdaviai, kurių teikiamos mokymo paslaugos yra viena iš verslo dalių. Paslaugų teikėjai gali būti ir nepriklausomi asmenys, teikiantys mokymo paslaugas.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.
  • švietimo ir mokymo paslaugų teikėjo akreditavimas

    Apibrėžtis : 

    Kokybės užtikrinimo procesas, kuriuo atitinkamos teisėkūros arba profesinės institucijos, pagal iš anksto nustatytus standartus įvertinusios švietimo ir mokymo paslaugų teikėją, jį oficialiai pripažįsta ir patvirtina.

    Šaltinis: 
    Canadian Information Centre for International Credentials (Kanados tarptautiniu kvalifikaciju informacijos centras)
  • švietimo ir mokymo programa

    Apibrėžtis : 

    Veiklu, turinio ir/arba metodu, vykdomu siekiant mokymo tikslu (ziniu, gebejimu ir/arba kompetenciju igijimo) aprasas, parengtas vadovaujantis logine seka tam tikru nustatytu laiko periodu.

    Pastaba: 

    terminuota svietimo ir mokymo programa yra nukreipta i mokymosi veiklu vykdyma, kuomet mokymo planas yra orientuotas i siu veiklu kurima, organizavima ir planavima.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004.
  • švietimo ir mokymo programos akreditavimas

    Apibrėžtis : 

    Kokybės užtikrinimo procesas, kuriuo atitinkamos teisėkūros arba profesinės institucijos, pagal iš anksto nustatytus standartus įvertinusios mokymo programą, ją oficialiai pripažįsta ir patvirtina.

    Šaltinis: 
    Canadian Information Centre for International Credentials (Kanados tarptautiniu kvalifikaciju informacijos centras)
  • švietimo ir mokymo sistemų pralaidumas

    Apibrėžtis : 

    Švietimo ir mokymo sistemų pajėgumas sudaryti galimybę besimokantiems asmenims:

    • patekti į skirtingas sritis (programas, lygmenis) bei sistemas ir judėti tarp jų;
    • patvirtinti kitoje sistemoje arba neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdu gautus mokymosi rezultatus.
    Pastaba: 
    • sistemų pralaidumą galima padidinti:
      • mokymąsi dalijant į modulius ir nustatant mokymosi rezultatų vienetus;
      • parengiant kvalifikacijų sistemas, susiejančias įvairias kvalifikacijas ir padedančias geriau suprasti kvalifikacijas šalyje ar tarp šalių;
      • nustatant kreditų sistemas;
    • pralaidumą galima vertinti pagal kryptį (vertikalus / horizontalus), prieigos kriterijus (individuali ar kolektyvinė), priėmimą ar atmetimą, formalizavimo lygį (institucijos ar sistemos lygmeniu).
    Šaltinis: 
    Cedefop.
  • švietimo ir mokymo trajektorija

    Apibrėžtis : 

    Susijusių mokymo programų, kurias siūlo mokyklos, mokymo centrai, aukštojo mokslo įstaigos arba profesinio mokymo paslaugų teikėjai, visuma, palengvinanti asmens judėjimą veiklos sektoriuose arba tarp jų.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008.
  • švietimo ir mokymo vertinimas

    Apibrėžtis : 

    Intervencijos, mokymo programos ar politikos vertingumo vertinimas pagal tam tikrus kriterijus ir standartus (pavyzdžiui, aktualumo ir veiksmingumo).

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2011 m.
  • tęstinis švietimas ir mokymas

    Apibrėžtis : 

    Švietimas ar mokymas po pirminio švietimo ir mokymo arba po patekimo į darbo rinką, kuriuo siekiama padėti asmenims:

    • pagerinti ar atnaujinti žinias ir (arba) gebėjimus;
    • įgyti naujų gebėjimų, kurių reikia norint keisti darbą arba persikvalifikuoti;
    • toliau tobulėti asmeniškai ar profesiškai.
    Pastaba: 

    tęstinis švietimas ir mokymas yra mokymosi visą gyvenimą dalis ir gali apimti bet kokį mokymą(si) (bendrąjį lavinimą, specializuotą ar profesinį, formalųjį ir neformalųjį švietimą ir kt.). Jis turi lemiamos reikšmės asmens galimybei įsidarbinti.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.
  • ugdymo (mokymo) planas

    Apibrėžtis : 

    Veiklos, susijusios su švietimo ir mokymo modeliu, organizavimu ir planavimu, aprašas, įskaitant mokymosi tikslų, turinio, metodų (įskaitant įvertinimo) ir medžiagos aprašus, taip pat bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojų rengimo tvarką.

    Pastaba: 

    terminas „ugdymo (mokymo) planas“ yra susijęs su mokymosi veiklos kūrimu, organizavimu ir planavimu, o terminas „ugdymo (mokymo) programa“ – su šios veiklos įgyvendinimu.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.; Landsheere, 1979 m.
  • vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimas (brandos atestatas)

    Apibrėžtis : 

    Egzaminų, laikomų vidurinio ugdymo programos pabaigoje siekiant sertifikuoti vertinamųjų besimokančių asmenų mokymosi pasiekimus, rezultatas.

    Pastaba: 
    • ne visi vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimai užtikrina sisteminę aukštojo mokslo prieigą;
    • nacionaliniu lygmeniu vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimai gali būti vadinami įvairiai:

    Austrijoje

    • Reifeprüfungszeugnis (aukštesnysis vidurinis išsilavinimas, galimybė studijuoti aukštojoje mokykloje) arba Reife– und Diplomprüfungszeugnis (profesinis vidurinis išsilavinimas, dviguba kvalifikacija: galimybė studijuoti aukštojoje mokykloje arba siekti profesinės kvalifikacijos)
    • Berufsreifeprüfungszeugnis (galimybė studijuoti aukštojoje mokykloje, įtraukiamas dirbant įgytų žinių, įgūdžių ir (arba) gebėjimų patvirtinimas

    Vokietijoje

    • Abitur
    • Fachabitur

    Airijoje

    • Leaving certificates

    Prancūzijoje

    • Baccalauréat:
      • baccalauréat général (bendrojo lavinimo)
      • baccalauréat technologique (bendrojo ir techninio lavinimo)
      • baccalauréat professionnel (profesinio mokymo, po kurio įgyjama kvalifikacija)

    Portugalijoje

    • Diploma do ensino secundario (bendrojo lavinimo)
    • Diploma de qualificacao (bendrojo ir profesinio lavinimo / dvigubas sertifikavimas)

    Jungtinėje Karalystėje

    • Studijų pakraipos
      • GCE A level (bendrojo išsilavinimo pažymėjimas, ypač aukšto lygio)
      • GCE AS level (šakinio bendrojo išsilavinimo pažymėjimas, ypač aukšto lygio)
      • NQ advanced higher (nacionalinė kvalifikacija, ypač aukšto lygio)
      • NQ higher (nacionalinė kvalifikacija, aukšto lygio)
      • Scottish baccalaureate
      • Welsh baccalaureate
    • Profesinės pakraipos
      • GCE A levels in applied subjects (taikomųjų dalykų bendrojo išsilavinimo pažymėjimas, ypač aukšto lygio)
      • GCE AS levels in applied subjects (taikomųjų dalykų šakinio bendrojo išsilavinimo pažymėjimas, ypač aukšto lygio)
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2004 m.; Ministère de l’éducation nationale.
  • žalieji gebėjimai

    Apibrėžtis : 

    Gebėjimai, kurių reikia gyvenant visuomenėje, siekiančioje sumažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį aplinkai, taip pat tokiai visuomenei puoselėti ir remti.

    Pastaba: 
    • bendrieji žalieji gebėjimai padeda didinti informuotumą ir įgyvendinti efektyvaus išteklių naudojimo veiklą, ekologinį pilietiškumą ir pan.;
    • specialių ekologiškos gyvensenos gebėjimų reikia norint įgyvendinti ekosistemų ir biologinės įvairovės saugojimo standartus ir procesus bei sumažinti energijos, medžiagų ir vandens suvartojimą;
    • itin specializuotų žaliųjų gebėjimų reikia norint plėtoti ir įgyvendinti žaliąsias technologijas, pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energijos, atliekų valymo ir perdirbimo. 
    Šaltinis: 
    Cedefop
  • žinios

    Apibrėžtis : 

    Mokantis įsisavinamos informacijos rezultatas. Žinios yra su tam tikra studijų ar darbo sritimi susijusių faktų, principų, teorijų ir praktikos visuma.

    Pastaba: 

    šios sąvokos apibrėžčių yra daug. Vis dėlto moderni žinių koncepcija yra grindžiama keliais esminiais principais:

    • Aristotelis skyrė teorinę ir praktinę logiką. Vadovaudamiesi šia skirtimi, šiuolaikiniai teoretikai (Alexander et al., 1991) deklaratyvias (teorines) žinias skiria nuo procedūrinių (praktinių) žinių.
      • Deklaratyvios žinios apima su specifiniais įvykiais, faktais ir empiriniu apibendrinimu, taip pat su tikrovės prigimties principais susijusias žinias.
      • Procedūrinės žinios apima euristiką, metodus, planus, praktiką, procedūras, tvarką, strategijas, taktiką, techniką ir veikimo būdus (Ohlsson, 1994);
    • galima išskirti žinių, atspindinčių skirtingus pasaulio pažinimo būdus, formas. Ne kartą bandyta sudaryti tokius sąrašus ir dažniausiai pasitaikančios žinių kategorijos yra šios: 
      • objektyvios (gamtos / mokslo) žinios, grindžiamos tikrumu;
      • subjektyvios (literatūrinės / estetinės) žinios, grindžiamos autentiškumu;
      • moralinės (žmogiškosios / normatyvinės) žinios, grindžiamos kolektyviniu sutarimu (teisinga / neteisinga);
      • religinės / teologinės žinios, grindžiamos nuoroda į dieviškąją valdžią (Dievą).

    Nuo to, kaip suprantame žinias, priklauso, kokius klausimus užduodame, kokiais metodais naudojamės ir kokius atsakymus pateikiame ieškodami žinių;

    • žinias sudaro neišreikštos ir išreikštos žinios.
      • Neišreikštos žinios (Polanyi, 1967) yra besimokančio asmens žinios, darančios poveikį kognityviniam procesui. Tačiau besimokantis asmuo nebūtinai jas išreiškia arba sąmoningai suvokia.
      • Išreikštos žinios yra besimokančio asmens sąmoningai suvokiamos žinios ir apima neišreikštas žinias, kurios tapdamos minties objektu virsta išreikštomis žiniomis (Prawat, 1989).
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.; Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, 2008 m.
  • žinių visuomenė / žiniomis grindžiama visuomenė

    Apibrėžtis : 

    Visuomenė, kurios procesai ir praktika yra pagrįsti žinių kūrimu, paskirstymu ir naudojimu.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2001 m., Europos Komisija, 2001 m.
  • žmogiškasis kapitalas

    Apibrėžtis : 

    Asmens žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir savybės, padedantys užtikrinti asmeninę, socialinę ir ekonominę gerovę.

    Šaltinis: 
    EBPO, 2001 m.