You are here

Žodynas

A | B | D | E | F | G | I | J | K | M | N | O | P | R | Š | T | U | V | Ž
  • žalieji gebėjimai

    Apibrėžtis : 

    Gebėjimai, kurių reikia gyvenant visuomenėje, siekiančioje sumažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį aplinkai, taip pat tokiai visuomenei puoselėti ir remti.

    Pastaba: 
    • bendrieji žalieji gebėjimai padeda didinti informuotumą ir įgyvendinti efektyvaus išteklių naudojimo veiklą, ekologinį pilietiškumą ir pan.;
    • specialių ekologiškos gyvensenos gebėjimų reikia norint įgyvendinti ekosistemų ir biologinės įvairovės saugojimo standartus ir procesus bei sumažinti energijos, medžiagų ir vandens suvartojimą;
    • itin specializuotų žaliųjų gebėjimų reikia norint plėtoti ir įgyvendinti žaliąsias technologijas, pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energijos, atliekų valymo ir perdirbimo. 
    Šaltinis: 
    Cedefop
  • žinios

    Apibrėžtis : 

    Mokantis įsisavinamos informacijos rezultatas. Žinios yra su tam tikra studijų ar darbo sritimi susijusių faktų, principų, teorijų ir praktikos visuma.

    Pastaba: 

    šios sąvokos apibrėžčių yra daug. Vis dėlto moderni žinių koncepcija yra grindžiama keliais esminiais principais:

    • Aristotelis skyrė teorinę ir praktinę logiką. Vadovaudamiesi šia skirtimi, šiuolaikiniai teoretikai (Alexander et al., 1991) deklaratyvias (teorines) žinias skiria nuo procedūrinių (praktinių) žinių.
      • Deklaratyvios žinios apima su specifiniais įvykiais, faktais ir empiriniu apibendrinimu, taip pat su tikrovės prigimties principais susijusias žinias.
      • Procedūrinės žinios apima euristiką, metodus, planus, praktiką, procedūras, tvarką, strategijas, taktiką, techniką ir veikimo būdus (Ohlsson, 1994);
    • galima išskirti žinių, atspindinčių skirtingus pasaulio pažinimo būdus, formas. Ne kartą bandyta sudaryti tokius sąrašus ir dažniausiai pasitaikančios žinių kategorijos yra šios: 
      • objektyvios (gamtos / mokslo) žinios, grindžiamos tikrumu;
      • subjektyvios (literatūrinės / estetinės) žinios, grindžiamos autentiškumu;
      • moralinės (žmogiškosios / normatyvinės) žinios, grindžiamos kolektyviniu sutarimu (teisinga / neteisinga);
      • religinės / teologinės žinios, grindžiamos nuoroda į dieviškąją valdžią (Dievą).

    Nuo to, kaip suprantame žinias, priklauso, kokius klausimus užduodame, kokiais metodais naudojamės ir kokius atsakymus pateikiame ieškodami žinių;

    • žinias sudaro neišreikštos ir išreikštos žinios.
      • Neišreikštos žinios (Polanyi, 1967) yra besimokančio asmens žinios, darančios poveikį kognityviniam procesui. Tačiau besimokantis asmuo nebūtinai jas išreiškia arba sąmoningai suvokia.
      • Išreikštos žinios yra besimokančio asmens sąmoningai suvokiamos žinios ir apima neišreikštas žinias, kurios tapdamos minties objektu virsta išreikštomis žiniomis (Prawat, 1989).
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.; Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, 2008 m.
  • žinių visuomenė / žiniomis grindžiama visuomenė

    Apibrėžtis : 

    Visuomenė, kurios procesai ir praktika yra pagrįsti žinių kūrimu, paskirstymu ir naudojimu.

    Šaltinis: 
    Cedefop, 2001 m., Europos Komisija, 2001 m.
  • žmogiškasis kapitalas

    Apibrėžtis : 

    Asmens žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir savybės, padedantys užtikrinti asmeninę, socialinę ir ekonominę gerovę.

    Šaltinis: 
    EBPO, 2001 m.