You are here

Žodynas

A | B | D | E | F | G | I | J | K | M | N | O | P | R | Š | T | U | V | Ž
  • galimybė mokytis

    Apibrėžtis : 

    Sąlygos, aplinkybės arba reikalavimai (pavyzdžiui, kvalifikacija, išsilavinimo lygis, kompetencijos, darbo patirtis), kuriais vadovaujantis suteikiama galimybė mokytis švietimo įstaigose arba pagal jų programas.

    Šaltinis: 
    Unesco, 1995
  • gebėjimas / įgūdis

    Apibrėžtis : 

    Pajėgumas taikyti teorines ir praktines žinias užduotims vykdyti ir problemoms spręsti.

    Šaltinis: 
    Cedefop; Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, 2008 m.
  • gebėjimų neatitiktis

    Apibrėžtis : 

    Disbalansas, kai turimų gebėjimų lygis ir tipas neatitinka darbo rinkos reikmių.

    Pastaba: 
    • gebėjimų neatitiktis gali reikšti žinių, įgūdžių ir kompetencijos perteklių ar trūkumą;
    • gebėjimų neatitiktį galima analizuoti įvairiais lygmenimis (asmens, įmonės, sektoriaus, ekonomikos);
    • ekspertai išskiria vertikalią neatitiktį (išsilavinimo ir (arba) gebėjimų lygis yra aukštesnis arba žemesnis, nei reikalaujama) ir horizontalią neatitiktį (išsilavinimo ir (arba) gebėjimų lygis atitinka darbo vietos reikalavimus, tačiau tų reikalavimų neatitinka jų tipas).
    Šaltinis: 
    Cedefop.
  • gebėjimų patikrinimas

    Apibrėžtis : 

    Asmens žinių, įgūdžių ir gebėjimų, įskaitant jo pajėgumą ir motyvaciją susidaryti karjeros planą ir (arba) profesinio persikvalifikavimo arba mokymosi planą, analizė.

    Pastaba: 

    gebėjimų patikrinimu siekiama padėti žmonėms:

    • analizuoti karjeros aplinką;
    • įvertinti savo padėtį darbo rinkoje;
    • pasirengti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimui;
    • planuoti karjerą.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2008 m.; pagal Code du travail français, 2003 m.
  • gebėjimų poreikiai

    Apibrėžtis : 

    Tam tikro tipo žinių ir gebėjimų paklausa darbo rinkoje (bendra paklausa šalyje ar regione, ekonomikos sektoriuje ir t. t.).

    Pastaba: 
    • gebėjimų poreikių analize (gebėjimų poreikių nustatymu) siekiama išsiaiškinti gebėjimų spragas ir trūkumą, prognozuoti gebėjimų poreikius ir įvertinti kvalifikacijos sistemų (švietimo ir mokymo sistemų, finansavimo programų ir t. t.) pajėgumą tenkinti ekonomikos reikmes;
    • gebėjimų poreikių prognozavimas – procesas, kurio metu nustatomi gebėjimai, kurių ekonomikai reikės trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;
    • prognozuojant poreikius vertinama trumpojo, vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio gebėjimų paklausa (siūlomos darbo vietos) ir (arba) gebėjimų pasiūla (darbuotojai).
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2010 m.
  • gebėjimų spraga

    Apibrėžtis : 

    Padėtis, kai asmens gebėjimai yra nepakankami darbui tinkamai atlikti.

    Pastaba: 
    • gebėjimų spragas galima analizuoti asmens lygmeniu (atliekant gebėjimų patikrinimą), bendrovės ar sektoriaus lygmeniu arba regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;
    • gebėjimų spragos gali būti susijusios su nepakankama kvalifikacija; taip pat gali būti, kad darbuotojo kvalifikacija yra pakankama, tačiau jam trūksta tam tikrų (pavyzdžiui, vadovavimo) gebėjimų arba patirties, kad užduotis ar darbą galėtų atlikti tinkamai.
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2010 m.
  • Gebėjimų trūkumas

    Apibrėžtis : 

    Padėtis, kai gebėjimų pasiūlos (gebėjimų ir žmonių darbo rinkoje) nepakanka darbo rinkos reikalavimams patenkinti.

    Pastaba: 

    gebėjimų trūkumas gali būti bet kurio kvalifikacijos lygmens; jį gali lemti tokie veiksniai:

    • nepakankama švietimo ir mokymo pasiūla;
    • geografinis pasiūlos disbalansas;
    • ekonomikos struktūros pokyčiai;
    • nepakankamas tam tikrų profesijų patrauklumas (sudėtingos darbo sąlygos, menkas atlygis, nepakankamas socialinis pripažinimas).
    Šaltinis: 
    Cedefop, 2010 m.